Tvarūs dienos pietūs

Socialiai atsakingo verslo kasdienybė

Verslo aplinka globalizacijos kontekste tampa vis greičiau kintanti, todėl organizacijos privalo išlikti konkurencingos ir išmokti greičiau reaguoti į įvairius iššūkius – pandemiją, karą, globalinį atšilimą ar net skaitmenizaciją.  Įmonių vadovai vis dažniau atsigręžia į vertybinio verslo modelius, taip siekdami ne tik greitos finansinės grąžos, bet ir prisidėti prie tvarumo, bendruomenių būrimo ar suinteresuotų asmenų telkimo,  kurių vartojimo įpročiai pozityviai įtakotų svarbius pokyčius visuomenėje. Apie vertybes versle atsako „Burnotis“ įkūrėja Agnė Šilkaitytė. Ji mano, kad nors verslas kartu su visu pasauliu žengia žingsnius link švaresnės aplinkos, geresnių darbo sąlygų, išteklių išsaugojimu, maisto pramonės verslininkams dar tikrai yra kur pasistengti.

Restoranų verslas paskutinius keletą metų susidūrė su tikra lavina išbandymų. Kas jus skatino judėti į priekį?

Pastaraisiais metais visas pasaulis susidūrė su tikrai sunkiais išmėginimais: pandemija, karas, išteklių kainų augimas, vis besitęsiantis globalinis atšilimas, sparti skaitmenizacija. Maitinimo verslui materialinės sąlygos tikrai negerėja, tačiau išlaikyti pozityvą, laikytis tikslo padeda žmonės – artimieji, draugai, darbuotojai ir svečiai. Pastebėjome, kad susidūrę su minėtomis nelaimėmis ir iššūkiais žmonės tapo labiau empatiški, nori prisidėti prie teigiamų pokyčių, mąsto, kokią įtaką tam daro jų veiksmai ir maisto vartojimo įpročiai.

Kalbate apie žmonių sąmoningumo pokytį nelaimių metu. Kaip socialiai atsakingas verslas gali prisidėti prie šios grupės motyvavimo, prie bendruomenių ir jų  veiklų formavimo?

Organizacija, tokia kaip maitinimo įstaiga, gali prisidėti prie sąmoningo vartotojo pasirinkimų formavimo siūlydama jam priimtinas vertybes. Norisi tikėti, kad esame pažengę tikrai daug toliau, nei tik fiziologinio poreikio – alkio- patenkinimas . Kiekvienam besirenkančiam maitinimo įstaigą turėtų iškilti ir keletas “kontrolinių” klausimų, kurie padėtų apsispręsti, kur ir ką valgyti. Šie kylantys klausimai labai priklauso nuo esamos situacijos ir žmogaus prioritetų.  Pavyzdžiui:  Ar savo sunkiai uždirbtus pinigus skirsiu verslui, kuris nesilaiko aplinkosaugos taisyklių, kuris  neetiškai elgiasi su konkurentais ar nesirūpina maisto švaistymo problemos sprendimu? Apsispręsti kartais tikrai nėra lengva ir net gi daugelis klaidingų sprendimų yra padaromi dėl paprasčiausio informacijos trūkumo. Mes tuo tarpu renkames visišką skaidrumą. Angliškai yra toks terminas  “food transparency”, reiškiantis kliento norą žinoti kaip ir kur maistas buvo užaugintas ar pagamintas. Tai yra vienas iš Burnočio ypatumų, kad klientai žino, jog mūsų dienos pietų restoranuose jie valgo tik be antibiotikų augintą vištieną ir tik natūraliais prieskoniais gardintus patiekalus. Žinome, kad mūsų svečiai yra sąmoningi gurmanai, į juos koncentruojamės ir siekiame plėsti jų ratą edukuodami ir pasakodami apie tvarumą profesionalioje virtuvėje. 

Kaip sekasi atsirinkti tiekėjus ir kitus partnerius?

Partnerystės mums išties labai svarbi, jautri tema. Čia stengiuosi asmeniškai kontaktuoti, palaikyti šiltus sąntykius, sužinoti kuo daugiau apie tiekėjo verslo kultūrą bei darbo proceso ypatumus. Pavyzdžiui, vienas iš mano kriterijų renkantis tiekėjus yra galimybė gauti sąskaitas faktūras elektroniniu formatu. Taip, tai tikrai užtrunka laiko, tačiau savo sąmoningiems svečiams noriu paties geriausio potyrio – tiek moralinio, vertybinio, tiek fizinio. Todėl ypatingas kruopštumas renkantis partnerius mums įprastas. Esu įsitikinusi, kad tai atsipirks. 

Kodėl ir kada nusprendėte savo įmonės modelyje integruoti socialinio verslo veikimo principus?

Nuo pat pradžių žinojau, kad noriu vystyti tik tokį restoranų verslą, kuris tausotų gamtą, tiektų tik kokybišką ir sveikatai palankų maistą bei būtų sąžiningas su klientais, darbuotojais bei laikytųsi aukštų verslo etikos normų.  Visuomet teikiau ir teikiu pirmenybę žmogui, o ne finansinei naudai, todėl PPP (people-planet-profit) modelis labai natūraliai prigijo versle.